1. Ivadas
Lietuvai pareinant nuo sovietmecio planines-komandines ekonomikos prie rinkos santykiu, panaikintas valstybes monopolis daugumoje ukio saku bei uztikrintos galimybes steigtis ir veikti privatiems verslo subjektams taip sukuriant salygas konkurencijai. Tolesne salies ukio pletra sietina su nuolat augancia vietos gamintoju tarpusavio konkurencija, del globalizacijos ir tarptautines prekybos salygu liberalizavimo didejanciu uzsienio gamintoju konkurenciniu spaudimu, technologinio progreso ir informacijos valdymo sistemu pletros skatinama sparcia verslo salygu kaita bei aukstu ateities neapibreztumu. Besivystancioms Lietuvos ukio strukturoms budingos verslo koncentracijos augimo tendencijos (mazmenine plataus vartojimo prekiu rinka, atskiru maisto produktu ir gerimu rinkos, mazmenine keliu transporto priemoniu degalu rinka ir kitos), be to, atskiros rinkos auksta verslo koncentracija "paveldejo" is tarybiniais laikais vyravusio valstybes monopolio (fiksuotas telefoninis rysys, pasto siuntu rinka, elektros perdavimo ir paskirstymo rinka ir kitos). Dominuojant keliems stambiems didziaja pasiulos dali uztikrinantiems gamintojams ar pardavejams rinka laikytina oligopoline. Si rinkos struktura ekonomikos mokslo teoretiku siejama su potencialia karteliniu susitarimu ar kitokio veiksmu derinimo gresme, grindziama naturalia maksimalaus pelno siekiancio verslo subjekto elgsena; taip pat su vartotoju atzvilgiu neefektyvia pusiausvyra net ir vykstant saziningai konkurencijai. Praktikoje koncentruotos rinkos nusipelno ypatingo konkurencine prieziura vykdanciu valdzios instituciju demesio realizuojant visuomenes sieki remiantis laisva ir sazininga konkurencija uztikrinti vartotoju poreikius atitinkancios produkcijos priimtinomis kainomis isigijimo galimybes bei socialiai teisinga gamintoju ir vartotoju pervirsio pasiskirstyma.
Nepaisant visuomenes ir valdzios atstovu susirupinimo verslo koncentracijos ir monopolines kainodaros problematika, vartotoju saskaita monopoliju ir oligopoliju gaunamais virspelniais, pasigendama verslo koncentracijos Lietuvos ekonomikoje kompleksiniu tyrimu, leidzianciu Kiekybiskai ivertinti konkurencine aplinka pagrindinese pramones, prekybos ir paslaugu ukio sakose. Tyrimo problema--verslo koncentracijos salies ekonomikoje kiekybinis vertinimas. Straipsnio tikslas--kiekybiskai ivertinti verslo koncentracija Pagrindinese Lietuvos ukio sakose isskiriant oligopolines ukio sakas ir nustatant ju lyginamaja dali salies ekonomikoje. Tyrimo objektas--Lietuvos ukio sakos. Joms isskirti naudojami 2-ju ir 4-iu zenklu lygio Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes (toliau--Statistikos departamentas) ekonomines veiklos rusiu klasifikatoriai. Tyrimo metodai: mokslines literaturos rinkos koncentracijos ir oligopolijos tema sistemine analize, statistiniu duomenu rinkimas, sisteminimas, apibendrinimas ir kiekybinis vertinimas.
Straipsnyje glaustai apzvelgiami pagrindiniai oligopolijos teoriniai modeliai, gvildenama oligopolines rinkos strukturos neefektyvumo problema, taip pagrindziant moksline tyrimo reiksme ir praktini aktualuma. Atsizvelgus i tyrimo problema ir keliama tiksla, pasirenkami kiekybiniai koncentracijos matavimo rodikliai; juos pritaikius atrinktiems ir susistemintiems verslo struktura apibudinantiems statistiniams duomenims, daromos isvados del verslo koncentracijos Lietuvos ekonomikoje masto ir oligopolijos paplitimo.
2. Teorine oligopolijos koncepcija
Oligopolijai budinga keliu stambiu imoniu kontroliuojama didzioji pasiulos dalis bei auksti iejimo i rinka ir isejimo is jos barjerai, uztikrinantys gana stabilu konkurentu skaiciu rinkoje. Del reiksmingos konkuruojanciu verslo subjektu tarpusavio priklausomybes, kai vienos imones veiksmai tiesiogiai veikia rinkos paklausa ir kaina bei netiesiogiai--kitu imoniu veiklos rezultatus, kiekviena rinkos dalyve, priimdama strategini sprendima, gali pagristai tiketis konkurentu atsako (Samuelson, Nordhaus 1989; Mansfield 1985; Saloner et al. 2001). Oligopolinei rinkos strukturai analizuoti sukurta daugybe teoriniu modeliu, kuriu kiekvienas remiasi prielaidomis del produkcijos homogeniskumo, kainos arba kiekio pasirenkamo kintamojo, veiksmu eiliskumo ir kartojimosi, gamybos pajegumu apribojimu, ribiniu sanaudu vienodumo ir kitu imones elgsena bei rinkos pusiausvyra veikianciu veiksniu. Geriausiai zinomi yra Cournot, Stackelberg ir Bertrand modeliai, P. Sweezy lauztos paklausos kreives modelis, E. Chamberlin ir F. Edgeworth modeliai, "Matching Pennies" modelis arba "Kalinio dilema", misriosios strategijos, dinaminis Selten losimas ir kiti (Von Neumann, Morgenstern 1953; Friedman 1969, 1971; Koons 1992; Mansfield 1985; Carlton, Perloff 2005; Rasmusen 2006; Ginevicius, Krivka 2008a).
Neoklasikiniu poziuriu oligopoline rinkos struktura daugumoje minetu modeliu yra neefektyvi vartotoju atzvilgiu, nes rinkoje realizuojama mazesne nei grynosios konkurencijos produkcijos apimtis; kaina nustatoma aukstesne uz konkurencine, o gamintojai (pardavejai) uzdirba ekonominio pelno. Palankiausiame vartotojams klasikiniame Bertrand modelyje kaina gali priarteti prie konkurencines, taciau praktinis sio modelio taikymas ribojamas produkcijos homogeniskumo prielaidos (Ginevicius, Krivka 2008b). Diferencijuotu prekiu Bertrand oligopolijoje gamintoju (pardaveju) pervirsiai is dalies "pateisinami" ir toleruotini, nes vartotojai turi galimybiu isigyti nevienaruses, ju specifinius skonius ir individualius poreikius atitinkancios produkcijos. Dauguma kitu oligopolijos teoriniu modeliu leidzia skaiciavimais pagristi kartelio suformavima ir rinkos monopolizavima arba numato neefektyvia vartotoju atzvilgiu konkurencine pusiausvyra rinkos dalyviams veikiant saziningai ir nederinant veiksmu (Koons 1992; Friedman 1969; Rasmusen 2006; Ginevicius, Krivka 2008a). Neefektyvia, nepalankia vartotojams konkurencine aplinka numatantys oligopolijos teoriniai modeliai, taip pat konkurencine prieziura vykdanciu valdzios instituciju nuolat aptinkami nesaziningos konkurencijos, veiksmu derinimo, piktnaudziavimo dominuojancia padetimi atvejai (Konkurencijos taryba 2009) leidzia straipsnio autoriams pagristi atliekamo tyrimo aktualuma ir svarba, butinuma taikyti mokslinius metodus problemai spresti.
Pazymetina, kad mokslineje literaturoje vengiama vienareiksmiskai nustatyti minimalia stambiausiu imoniu uzimama rinkos dali, kad rinka butu laikoma oligopoline. Atskiruose saltiniuose minima, kad oligopolineje rinkoje keturios (Hyman 1992; Skominas 2000) arba penkios (Atkinson et al. 1998) imones turi valdyti bent 40 proc. rinkos. Oligopolineje rinkoje ar ukio sakoje gali veikti daugybe smulkesniu imoniu, kurioms tenka 30 proc. ar net didesne santykine pardavimo dalis (Shapiro 1985). Siame straipsnyje teigiama, kad oligopoline imoniu saveika ir neigiamas poveikis konkurencinei aplinkai bei vartotoju gerovei pasireiskia, kai ne daugiau nei penkioms stambiausioms imonems tenka bent 40 proc. ukio sakos pardavimo apimties.
3. Verslo koncentracijos matavimo problematika
Analizuojant konkuravimo galimybes rinkoje arba ukio sakoje, kiekybiskai vertinant pardavimo apimties pasiskirstyma tarp rinkos dalyviu, grindziant vienos ar keliu imoniu dominavima, naudojami koncentracijos matavimo rodikliai, is kuriu dazniausiai taikomi koncentracijos laipsnis ir Herfindahl-Hirschman indeksas (Jacobson, Andreosso-O'Callaghan 1996; Aiginger 2000; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] et al. 2004; Carlton, Perloff 2005)--sie rodikliai naudojami siame straipsnyje skelbiamame empiriniame tyrime, todel ju skaiciavimo ir taikymo ypatumai apibudinami detaliau. Is kitu verslo koncentracijos matavimo rodikliu isskirtini entropijos indeksas, eksponentinis indeksas, Rosenbluth indeksas, Gini koeficientas, Horvato indeksas, taip pat Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininku siulomas GIS indeksas (Jacobson, Andreosso-O'Callaghan 1996; Aiginger, Davies 2004; Ginevicius, Cirba 2007; Ginevicius et al. 2006).
[CR.sub.N] = [N.summation over (I=1)] [d.sub.i] (1)
yra koncentracijos laipsnis ([d.sub.i]--imones pardavimo santykine dalis rinkoje arba ukio sakoje, N--analizuojamu imoniu skaicius). Pastaraisiais metais placiai naudojamas pramones saku strukturiniuose tyrimuose, taip pat rinkos galiai ivertinti Jungtinese Amerikos Valstijose ir Europos Sajungos salyse. Pazymetina, kad nera grieztu apribojimu del N skaiciaus (pavyzdziui, Jungtineje Karalysteje skaiciuojamas [CR.sub.5], JAV--[CR.sub.4], [CR.sub.8] ir [CR.sub.20]), o skaiciavimams pakanka keliu didziausiu imoniu pardavimo duomenu; rodiklis yra lengvai interpretuojamas, taciau jis neparodo atskiru imoniu, patekusiu i atranka, dydzio, kaip ir imoniu, likusiu uz atrankos ribu (Atkinson et al. 1998; Carlton, Perloff 2005).
HHI = [N.summation over (i=1)] [d.sup.2.sub.i] (2)
yra Herfindahl-Hirschman indeksas (zymejimai analogiski koncentracijos laipsnio matematinei israiskai). Pagal (2) formule gauta rezultata dauginant is 10 000, indeksas igyja reiksmes nuo 0 (teorinis grynosios konkurencijos atvejis, kai kiekvienos imones rinkos dalis artima nuliui) iki 10 000 (kai rinkoje yra tik 1 imone).
Skaiciuojant HHI, atsizvelgiama i visu rinkai ar ukio sakai priskirtino imoniu pardavimo santykines dalis (rodiklio taikymo sudetingumas siejamas su siu duomenu gavimu); keliant rinkos dali kvadratu, suteikiamas didesnis svoris stambesniu imoniu pardavimui; rodiklis pasizymi jautria reakcija i rinkos daliu perskirstyma tarp gamintoju (pardaveju). Nuo 1982 m. Herfindahl-Hirschman indeksas laikomas pagrindiniu JAV antimonopolines politikos orientyru. JAV Teisingumo departamento parengtose "Horizontalaus susijungimo gairese" laikoma, kad abejoniu del konkurencijos nekyla, jei HHI nevirsija 1000--tokiu atveju rinka laikoma nekoncentruota. Kitais atvejais, kai HHI yra nuo 1000 iki 1800 (vidutiniskai koncentruota rinka), o indekso padidejimas del susijungimo virsija 100, arba kai HHI > 1800 (labai koncentruota rinka), o indekso padidejimas del …
Browse back issues from our extensive library of more than 6,500 trusted publications.
Help us improve our websites
Become a member of our Customer Advisory Panel. Your opinion matters!
Join the panel